Dantų kariesas gali atsirasti ir dėl įgimtų veiksnių, ir paties žmogaus kasdienių įpročių. Viena dažniausių karieso atsiradimo priežasčių – prasti burnos higienos įpročiai – netinkamas dantų valymas, angliavandenių likučiai burnoje ir per retai atliekama profesionali burnos higiena. Dėl netinkamos burnos higienos dantų apnašos kaupiasi, todėl karieso tikimybė dar labiau išauga. Kariesas gali atsirasti ir dėl netinkamos, stokojančios reikalingų mineralų, gausios angliavandenių, mitybos – stokojanti reikalingų mineralų, nepilnavertė mityba, kurioje gausu angliavandenių. Angliavandeniai – burnos mikroorganizmų maistas, kuriuos skaidydami mikroorganizmai išskiria rūgštis, o jos tirpdo kietuosius dantų audinius.

Infekcijos židiniui didėjant ir nesiimant atitinkamų priemonių, pradeda nykti žandikaulio kaulas, didėja tikimybė netekti danties. Taip pat tyrimai rodo, jog dėl burnos bakterijų sukeliamų uždegimų komplikacijų gali išsivystyti net ir rimtos širdies ligos. Dantų bei dantenų ligos daugeliu atvejų reiškia patogeninių mikroorganizmų sankaupų židinius, iš kurių šie ligų sukėlėjai gali kraujotakos sistema sėkmingai patekti į bet kurį konkretaus žmogaus silpnesnį organą ir ten sėkmingai įsikurti, paaštrindami to organo būklę ir pablogindami sveikatą. Su negydomais dantimis yra siejamas endokarditas arba širdies vidinio dangalo uždegimas. Taip pat ir kraujotakos sutrikimai ir jų sąlygotos ligos, pavyzdžiui, išeminė širdies liga ar net insultas. Periodontitas gali sukelti net priešlaikinį gimdymą.

Dažnai žmonės nepajunta ir nepastebi karieso, kol neapsilanko pas gydytoją odontologą. Reguliariai lankantis (bent kas 6 mėn.) galima laiku pastebėti karieso užuomazgas) ir tuo pat metu griebtis atitinkamų priemonių. Tiesa, jeigu atidžiai apžiūrėsite bent retkarčiais savo dantis, galite ir patys pastebėti pirmuosius karieso požymius – trupantį emalį, atsiradusias dėmeles ant dantų. Taip pat vertėtų suklusti, jei jaučiamas padidėjęs danties jautrumas.